keyboard_tab Digital Service Act 2022/2065 LT

1.   Gavę atitinkamų nacionalinių teisminių ar administracinių institucijų nurodymą, pateiktą vadovaujantis taikytina Sąjungos teise ar nacionaline teise, laikantis Sąjungos teisės, pateikti konkrečios informacijos apie vieną ar daugiau konkrečių pavienių paslaugos gavėjų, tarpininkavimo paslaugų teikėjai nepagrįstai nedelsdami praneša nurodymą pateikusiai institucijai ar bet kuriai kitai nurodyme nurodytai institucijai apie tai, kad nurodymą gavo, ir apie tai, ar ir kada buvo reaguojama į nurodymą.

2.   valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas:

a)

tame nurodyme yra šie elementai: i) nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę; ii) informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija; iii) aiški informacija, pagal kurią tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali identifikuoti konkretų gavėją (-us), apie kurį (-iuos) prašoma pateikti informaciją, pavyzdžiui, vienas ar daugiau paskyrų pavadinimų ar unikalus identifikatorius; iv) motyvų paaiškinimas nurodant tikslą, kuriuo reikia informacijos, ir kodėl reikalavimas pateikti informaciją yra būtinas ir proporcingas, norint nustatyti, kaip tarpininkavimo paslaugų gavėjai laikosi taikytinos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, laikantis Sąjungos teisės, nebent tokio paaiškinimo negalima pateikti dėl priežasčių, susijusių su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ir persekiojimu už jas; v) informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti paslaugos teikėjas ir atitinkami gavėjai; vi) kai taikytina, informacija apie tai, kuri institucija turi gauti informaciją apie tai, kaip reaguojama į nurodymus;

b)	tuo nurodymu reikalaujama tik, kad paslaugų teikėjas pateiktų informaciją, kuri jau buvo surinkta paslaugos teikimo tikslais ir yra jo kontroliuojama;

c)

tas nurodymas perduodamas viena iš kalbų, kurias tarpininkavimo paslaugų teikėjas nurodė pagal 11 straipsnio 3 dalį, arba kita valstybės narės oficialiąja kalba, dėl kurios susitaria nurodymą teikianti institucija ir tas paslaugų teikėjas, ir siunčiamas elektroniniam kontaktiniam centrui, kurį tas paslaugų teikėjas paskyrė pagal 11 straipsnį; kai nurodymas parengiamas ne ta kalba, kurią nurodė tarpininkavimo paslaugų teikėjas, arba kita kalba, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu, nurodymas gali būti perduodamas nurodymą pateikusios institucijos kalba, jei prie jo pridedamas bent šios dalies a ir b punktuose nurodytų elementų vertimas į tokią nurodytą kalbą ar kalbą, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu.

3.   Nurodymą teikianti institucija arba, kai taikytina, jame minima institucija perduoda jį kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

4.   Gavęs teisminės ar administracinės institucijos nurodymą, atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodymo kopiją visiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasis pagal 85 straipsnį sukurta sistema.

5.   Vėliausiai tada, kai reaguojama į nurodymą, arba, kai taikytina, nurodymą pateikusios institucijos nurodyme numatytu laiku tarpininkavimo paslaugų teikėjai atitinkamam paslaugos gavėjui praneša apie gautą nurodymą ir reagavimą į jį. Tokia paslaugos gavėjui pateikta informacija apima motyvų paaiškinimą ir esamas teisių gynimo galimybes pagal 2 dalį.

6.   Šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai nedaro poveikio nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei.

1.   Paslaugos gavėjai, įskaitant pranešimus pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, kuriems skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, turi teisę pasirinkti bet kokią neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri yra sertifikuota pagal šio straipsnio 3 dalį, kad išspręstų su tais sprendimais susijusius ginčus, įskaitant skundus, kurių nepavyko išspręsti naudojant tame straipsnyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad informacija apie paslaugos gavėjų galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų lengvai prieinama jų elektroninėje sąsajoje aiški ir naudotojui patogi.

Pirmoji pastraipa nedaro poveikio atitinkamo paslaugos gavėjo teisei bet kokiu metu dėl tų interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų inicijuoti procedūras teisme pagal taikytiną teisę.

2.   Abi šalys sąžiningai bendradarbiauja su pasirinkta sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga siekdamos išspręsti ginčą.

Interneto platformų teikėjai gali atsisakyti kooperuoti su tokia neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, jeigu ginčas dėl tos pačios informacijos ir tų pačių tariamo turinio neteisėtumo ar nesuderinamumo pagrindų jau išspręstas.

Sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga neturi įgaliojimų nustatyti šalims privalomo ginčo sprendimo.

3.   valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tos įstaigos prašymu ją ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, sertifikuoja, jei įstaigai pavyko įrodyti, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)	ji yra nešališka ir nepriklausoma, įskaitant finansinį nepriklausomumą, nuo interneto platformų paslaugų teikėjų ir nuo interneto platformų teikiamų paslaugų gavėjų, be kita ko, nuo pranešimus pateikusių fizinių asmenų ar subjektų;

b)	ji turi būtinų ekspertinių žinių, susijusių su klausimais, kurių kyla vienoje ar daugiau konkrečių neteisėto turinio sričių, arba su vienos ar daugiau rūšių interneto platformų nuostatų ir sąlygų taikymu bei vykdymo užtikrinimu, ir tai leidžia įstaigai veiksmingai padėti išspręsti ginčą;

c)	jos atstovams atlyginama tokiu būdu, kuris nėra susijęs su procedūros rezultatais;

d)	neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, yra lengvai prieinamas naudojant elektroninių ryšių technologijas ir juo numatyta galimybė kreiptis dėl ginčo sprendimo ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus internetu;

e)	ji yra pajėgi spręsti ginčus greitai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai ir bent viena Sąjungos institucijų oficialiąja kalba;

f)	neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, vyksta laikantis aiškių ir sąžiningų darbo tvarkos taisyklių, kurios yra lengvai viešai prieinamos ir kurios atitinka taikytiną teisę, įskaitant šį straipsnį.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai taikytina, sertifikate nurodo:

a)	konkrečius klausimus, su kuriais susijusios įstaigos ekspertinės žinios, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, ir

b)	Sąjungos institucijų oficialiąją kalbą ar kalbas, kuriomis įstaiga gali spręsti ginčus, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

4.   Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos kartą per metus pateikia jas sertifikavusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ataskaitą apie savo veikimą, nurodydamos bent jau ginčų, dėl kurių į jas kreiptasi, skaičių, informaciją apie tų ginčų rezultatus, vidutinę laikotarpio, per kurį jie buvo išspręsti, trukmę ir visus iškilusius trūkumus ar sunkumus. To skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymu jos pateikia papildomą informaciją.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kas dvejus metus parengia savo sertifikuotų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų veikimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, visų pirma:

a)	nurodomas ginčų, dėl kurių per metus kreiptasi į kiekvieną sertifikuotą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, skaičius;

b)	nurodomi tose įstaigose vykusių procedūrų rezultatai ir vidutinė ginčų sprendimo trukmė;

c)	nustatomi ir paaiškinami visi sisteminiai ar sektoriniai trūkumai ar sunkumai, su kuriais susiduriama tų įstaigų veikloje;

d)	nustatoma tos veiklos geriausia praktika;

e)	kai tinkama, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti tą veiklą.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos savo sprendimus pateikia ginčo šalims per pagrįstos trukmės laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gavo skundą. Labai sudėtingų ginčų atvejais sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga gali savo nuožiūra pratęsti 90 kalendorinių dienų laikotarpį papildomu laikotarpiu, kuris neviršija 90 dienų; bendra maksimali trukmė yra 180 dienų.

5.   Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą paslaugos gavėjo, įskaitant pranešimą pateikusį fizinį asmenį ar subjektą, naudai, interneto platformų paslaugų teikėjas padengia visus neteisminio ginčų sprendimo įstaigos pateiktus apmokėti ginčo sprendimo mokesčius ir atlygina tam paslaugos gavėjui, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, visas kitas pagrįstas išlaidas, kurias pastarasis sumokėjo dėl ginčo sprendimo. Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga ginčą išsprendžia interneto platformų paslaugų teikėjo naudai, nereikalaujama, kad paslaugos gavėjas, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, kompensuotų mokesčius ar kitas išlaidas, kurias interneto platformų paslaugų teikėjas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nustatytų, kad tas paslaugos gavėjas veikė akivaizdžiai nesąžiningai.

Neteisminio ginčų sprendimo įstaigos interneto platformų paslaugų teikėjams taikomi ginčų sprendimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir jokiu būdu negali viršyti įstaigos patirtų sąnaudų. Paslaugų gavėjams ginčų sprendimas turi būti nemokamas arba jiems turi būti taikomas nominalus mokestis.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos paslaugos gavėją, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, ir interneto platformų paslaugų teikėją apie mokesčius ar mokesčiams nustatyti naudojamus mechanizmus informuoja prieš pradėdamos ginčų sprendimą.

6.   valstybės narės 1 dalies tikslais gali įsteigti neteisminio ginčų sprendimo įstaigas arba gali remti kai kurių ar visų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų, kurias jos sertifikavo pagal 3 dalį, veiklą.

Valstybės narės užtikrina, kad jų veikla, vykdoma pagal pirmą pastraipą, nedarytų poveikio jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gebėjimui sertifikuoti atitinkamas įstaigas pagal 3 dalį.

7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris sertifikavo neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, tą sertifikatą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nebetenkina 3 dalyje nustatytų sąlygų. Prieš panaikindamas tą sertifikatą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tai įstaigai suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti neteisminio ginčų sprendimo įstaigos sertifikatą.

8.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai praneša apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurias jie sertifikavo pagal 3 dalį, įskaitant, kai taikytina, tos dalies antroje pastraipoje nurodytas specifikacijas, taip pat apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurių sertifikatus jie panaikino. Komisija paskelbia tų įstaigų sąrašą, įskaitant tas specifikacijas, specialiai tam skirtoje lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujina.

9.   Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2013/11/ES bei alternatyvaus ginčų sprendimo procedūroms ir pagal tą direktyvą įsteigtoms vartotojų įstaigoms.

1.   valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų būti atsakingomis už tarpininkavimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir šio reglamento vykdymo užtikrinimą (toliau – kompetentingos institucijos).

2.   valstybės narės paskiria vieną iš kompetentingų institucijų savo skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius atsako už visus klausimus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimo priežiūra ir vykdymo užtikrinimu toje valstybėje narėje, nebent atitinkama valstybė narė būtų pavedusi tam tikras konkrečias užduotis ar sektorius kitoms kompetentingoms institucijoms. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius bet kuriuo atveju privalo užtikrinti tokių klausimų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir padėti efektyviai bei nuosekliai prižiūrėti šio reglamento įgyvendinimą ir užtikrinti jo vykdymą visoje Sąjungoje.

Tuo tikslu skaitmeninių paslaugų koordinatoriai bendradarbiauja tarpusavyje, su kitomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, Valdyba ir Komisija, nedarant poveikio galimybei valstybėms narėms numatyti bendradarbiavimo mechanizmus ir reguliarų skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus keitimąsi nuomonėmis su kitomis nacionalinėmis institucijomis, kai tai aktualu jų atitinkamų užduočių vykdymui.

Jei valstybė narė be skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, ji užtikrina, kad atitinkamai tų institucijų ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus užduotys būtų aiškiai apibrėžtos ir kad vykdydami savo užduotis jie glaudžiai bei efektyviai bendradarbiautų.

3.   valstybės narės paskiria skaitmeninių paslaugų koordinatorius ne vėliau kaip 2024 m. vasario 17 d.

Valstybės narės viešai paskelbia ir Komisijai bei Valdybai pateikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi paskirtos kompetentingos institucijos pavadinimą ir informaciją apie tai, kaip su ja galima susisiekti. Atitinkama valstybė narė Komisijai bei Valdybai pateikia kitų 2 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų pavadinimus ir praneša apie jų atitinkamas užduotis.

4.   50, 51 ir 56 straipsniuose išdėstytos skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taikytinos nuostatos taip pat taikomos visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, kurias valstybės narės paskiria pagal šio straipsnio 1 dalį.

1.   valstybės narės užtikrina, kad jų skaitmeninių paslaugų koordinatoriai atliktų savo užduotis pagal šį reglamentą nešališkai, skaidriai ir laiku. Valstybės narės užtikrina, kad jų skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turėtų visus būtinus išteklius savo užduotims vykdyti, įskaitant pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, ir galėtų tinkamai prižiūrėti visus jų kompetencijai priskiriamus tarpininkavimo paslaugų teikėjus. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos skaitmeninių paslaugų koordinatorius galėtų pakankamai savarankiškai valdyti savo biudžetą neviršydamas bendrų biudžeto ribų, siekiant nedaryti neigiamo poveikio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nepriklausomumui.

2.   Vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus pagal šį reglamentą skaitmeninių paslaugų koordinatoriai veikia visiškai nepriklausomai. Jie neturi patirti jokios tiesioginės ar netiesioginės išorės įtakos, taip pat neprašo ir nepriima jokių kitos valdžios institucijos ar privataus subjekto nurodymų.

3.   Šio straipsnio 2 dalis nedaro poveikio skaitmeninių paslaugų koordinatorių užduotims šiame reglamente numatytoje priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistemoje ir bendradarbiavimui su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal 49 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalis nekliudo vykdyti teisminės peržiūros ir taip pat nedaro poveikio proporcingiems atskaitomybės reikalavimams, susijusiems su skaitmeninių paslaugų koordinatorių bendro pobūdžio veikla, pavyzdžiui, finansinėmis išlaidomis ar ataskaitų teikimu nacionaliniams parlamentams, jei tie reikalavimai netrukdo įgyvendinti šio reglamento tikslų.

1.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie įgaliojimai atlikti tyrimą dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio:

a)

įgaliojimai reikalauti, kad tie paslaugų teikėjai, taip pat bet kurie kiti asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kuriems gali būti pagrįstai žinoma su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusi informacija, įskaitant organizacijas, atliekančias 37 straipsnyje ir 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą auditą, pateiktų tokią informaciją nepagrįstai nedelsdami;

b)

įgaliojimai atlikti patikrinimus bet kokiose patalpose, kurias tie paslaugų teikėjai ar asmenys naudoja su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, arba prašyti, kad jų valstybės narės teisminė institucija nurodytų atlikti tokius patikrinimus, arba prašyti, kad tokius patikrinimus atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant ištirti, paimti ar gauti bet kokios formos ir bet kokioje laikmenoje saugomą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, arba gauti tos informacijos kopijas;

c)	įgaliojimai prašyti bet kurio tų paslaugų teikėjų ar asmenų darbuotojo ar atstovo pateikti paaiškinimus dėl bet kokios su įtariamu pažeidimu susijusios informacijos ir, gavus jo sutikimą, užfiksuoti atsakymus bet kokiomis techninėmis priemonėmis.

2.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų:

a)	įgaliojimai patvirtinti tų paslaugų teikėjų prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su jų šio reglamento laikymusi, ir padaryti tuos įsipareigojimus privalomus;

b)	įgaliojimai nurodyti nutraukti pažeidimus ir, kai tinkama, nustatyti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones, kurios yra būtinos norint efektyviai pašalinti pažeidimą, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės teisminė institucija;

c)	įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti baudas už šio reglamento, įskaitant visus pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktus nurodymus atlikti tyrimą, nesilaikymą arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

d)

įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti periodines baudas siekiant užtikrinti, kad pažeidimas būtų nutrauktas laikantis pagal šios pastraipos b punktą pateikto nurodymo, arba periodines baudas už bet kurių pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų nurodymų atlikti tyrimą nevykdymą, arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

e)	įgaliojimai patvirtinti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama išvengti didelės žalos rizikos, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės kompetentinga nacionalinė teisminė institucija.

Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c ir d punktais, skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taip pat suteikiami tuose punktuose nurodyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl kitų 1 dalyje nurodytų asmenų, kurie nevykdo bet kokių jiems pagal tą dalį pateiktų nurodymų. Tuos vykdymo užtikrinimo įgaliojimus jie vykdo tik tiems kitiems asmenims tinkamu laiku pateikę visą svarbią su tokiais nurodymais susijusią informaciją, įskaitant taikytiną laikotarpį, baudas ar periodines baudas, kurios gali būti skirtos už nurodymų nevykdymą, ir nurodę teisių gynimo priemones.

3.   Jei visi kiti šiame straipsnyje numatyti įgaliojimai pašalinti pažeidimą jau išnaudoti, o pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jie taip pat turi turėti įgaliojimus dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų imtis šių priemonių:

a)	reikalauti, kad tų paslaugų teikėjų valdymo organas nepagrįstai nedelsdamas ištirtų padėtį ir priimtų bei pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos pažeidimo nutraukimo priemonės, užtikrintų, kad paslaugų teikėjas imtųsi tų priemonių, ir praneštų apie priemones, kurių imtasi;

b)

jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepakankamai įvykdė a punkte nurodytus reikalavimus, pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas, kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, prašyti jo valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos nurodyti laikinai apriboti su pažeidimu susijusios paslaugos gavėjų prieigą arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigą prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos, kurioje daromas pažeidimas.

Išskyrus atvejus, kai skaitmeninių paslaugų koordinatorius veikia Komisijos prašymu pagal 82 straipsnį, prieš pateikdamas šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą prašymą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį ir aprašo priemones, kurių ketina prašyti imtis, nurodydamas numatomą jo adresatą ar adresatus. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas, numatomas adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, turi teisę dalyvauti kompetentingos teisminės institucijos procese. Visos priemonės, kurių nurodoma imtis, turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, pasikartojimui bei trukmei, nepagrįstai neribojant atitinkamos paslaugos gavėjų galimybės susipažinti su teisėta informacija.

Galimybės susipažinti apribojimas taikomas keturias savaites, kompetentingos teisminės institucijos nurodymu numatant galimybę leisti skaitmeninių paslaugų koordinatoriui pratęsti tą laikotarpį dar tokiam pat laikui tiek kartų, kiek leidžia ta teisminė institucija. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius pratęsia laikotarpį tik tuo atveju, jei, atsižvelgęs į visų šalių, kurioms tas apribojimas daro poveikį, teises ir interesus ir visas svarbias aplinkybes, įskaitant visą informaciją, kurią jam gali pateikti tarpininkavimo paslaugų teikėjas, adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, jis mano, kad yra tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	tarpininkavimo paslaugų teikėjas nesiėmė būtinų priemonių pažeidimui nutraukti;

b)	laikinuoju apribojimu nėra nepagrįstai apribojama paslaugos gavėjų galimybė susipažinti su teisėta informacija, atsižvelgiant į paveiktų paslaugos gavėjų skaičių ir į tai, ar yra tinkamų ir lengvai prieinamų alternatyvų.

Jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, trečios pastraipos a ir b punktuose išdėstytos sąlygos yra tenkinamos, tačiau jis nebegali pratęsti laikotarpio pagal trečią pastraipą, jis kompetentingai teisminei institucijai pateikia naują prašymą, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

4.   1, 2 ir 3 dalyse išvardyti įgaliojimai nedaro poveikio 3 skirsnio taikymui.

5.   Priemonės, kurių skaitmeninių paslaugų koordinatoriai imasi vykdydami savo įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, turi būti efektyvios, atgrasomos ir proporcingos, atsižvelgiant, visų pirma, į pažeidimo ar įtariamo pažeidimo, su kuriuo tos priemonės yra susijusios, pobūdį, sunkumą, pasikartojimą bei trukmę ir, kai aktualu, į atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ekonominius, techninius ir veiklos pajėgumus.

6.   valstybės narės nustato konkrečias taisykles ir procedūras, taikytinas vykdant įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, ir užtikrina, kad tie įgaliojimai būtų vykdomi taikant tinkamas apsaugos priemones, nustatytas taikytinoje nacionalinėje teisėje laikantis Chartijos ir Sąjungos teisės bendrųjų principų. Visų pirma, tų priemonių imamasi tik apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir teises į gynybą, įskaitant teises būti išklausytam ir susipažinti su byla, ir paisant visų dalyvaujančių šalių teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka.

1.   valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų jų kompetencijai priskiriamiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tos sankcijos būtų įgyvendinamos pagal 51 straipsnį.

2.   Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas taisykles ir tas priemones ir jai nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius dalinius pakeitimus.

3.   valstybės narės užtikrina, kad didžiausia baudų, kurios gali būti skirtos už šiame reglamente nustatytos pareigos nevykdymą, suma būtų 6 % atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo metinės pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais. Valstybės narės užtikrina, kad didžiausia baudos, kuri gali būti skirta už neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos pateikimą, atsakymo nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos neištaisymą ir nepateikimą patikrinimui, suma būtų 1 % atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar asmens metinių pajamų ar pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

4.   valstybės narės užtikrina, kad didžiausia periodinės baudos suma būtų 5 % atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo vidutinės pasaulinės apyvartos per dieną ar pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais, apskaičiuojant nuo atitinkamame sprendime nurodytos datos.

1.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus.

2.   Komisija turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas III skyriaus 5 skirsnis ir užtikrinti jo vykdymą.

3.   Komisija turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus jo III skyriaus 5 skirsnyje nustatytus įgaliojimus, nukreiptus prieš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus,.

4.   Jei Komisija nėra inicijavusi procedūros dėl to paties pažeidimo, valstybė narė, kurioje yra labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos kitos pareigos pagal šį reglamentą, nei tos, kurios yra nustatytos III skyriaus 5 skirsnyje, ir užtikrinti jų vykdymą, kiek tai susiję su tais paslaugų teikėjais.

5.   valstybės narės ir Komisija vykdo šio reglamento nuostatų priežiūrą ir užtikrina jų vykdymą glaudžiai bendradarbiaudamos.

6.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje, valstybė narė, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, arba Komisija, priklausomai nuo to, kas taikytina, pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos atitinkamos pareigos pagal šį reglamentą ir užtikrinti jų vykdymą.

7.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepaskiria teisinio atstovo pagal 13 straipsnį, įgaliojimus prižiūrėti ir užtikrinti vykdymą pagal šį straipsnį turi visos valstybės narės, o labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo atveju – Komisija.

Jei skaitmeninių paslaugų koordinatorius ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, jis apie tai praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams bei Komisijai ir užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinų apsaugos priemonių, suteikiamų pagal Chartiją, visų pirma, siekiant išvengti to, kad už tą patį elgesį, kuriuo pažeidžiamos šiame reglamente nustatytos pareigos, sankcijos būtų skiriamos daugiau nei vieną kartą. Jei Komisija ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, ji apie tą ketinimą praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams. Atsižvelgdamos į pranešimą pagal šią dalį, kitos valstybės narės neinicijuoja procedūrų dėl to pažeidimo, kuris yra nurodytas pranešime.

1.   Bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, Komisija plėtoja Sąjungos ekspertines žinias bei pajėgumus, be kita ko, kai tinkama, pasitelkdama valstybių narių darbuotojų delegavimą.

2.   Be to, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, Komisija koordinuoja sisteminių ir naujai kylančių problemų visoje Sąjungoje, susijusių su labai didelėmis interneto platformomis ar labai didelėmis interneto paieškos sistemomis, vertinimą, kiek tai susiję su į šį reglamentą patenkančiais klausimais.

3.   Komisija gali paprašyti skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Valdybos ir kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, turinčių atitinkamų ekspertinių žinių, padėti įvertinti sistemines ir naujai kylančias problemas visoje Sąjungoje pagal šį reglamentą.

4.   valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, visų pirma, pasitelkdamos savo atitinkamus skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir, kai taikytina, kitas kompetentingas institucijas, be kita ko, suteikdamos galimybę naudotis savo ekspertinėmis žiniomis ir pajėgumais.

1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija gali atlikti visus būtinus patikrinimus atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar 67 straipsnio 1 dalyje nurodyto kito asmens patalpose.

2.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, turi teisę:

a)	patekti į visas atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)	patikrinti buhalterines knygas ir kitus įrašus, susijusius su atitinkamos paslaugos teikimu, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)	paimti ar gauti bet kokio pavidalo tokių buhalterinių knygų ar kitų įrašų nuorašus ar išrašus iš jų;

d)

reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo suteiktų galimybę susipažinti su jo organizacine struktūra, veikimu, IT sistemomis, algoritmais, duomenų tvarkymu bei verslo praktika ir juos paaiškintų, ir užfiksuoti ar dokumentuoti pateiktus paaiškinimus;

e)

užplombuoti visas patalpas, kurias atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo naudoja prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais, taip pat buhalterines knygas ar kitus įrašus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti;

f)	prašyti bet kurio atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens atstovo ar darbuotojo paaiškinti faktus ar dokumentus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus;

g)	pateikti bet kuriam tokiam atstovui ar darbuotojui klausimus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus.

3.   Patikrinimai gali būti atliekami padedant Komisijos pagal 72 straipsnio 2 dalį paskirtiems auditoriams ar ekspertams ir valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar kitoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

4.   Jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su atitinkamos paslaugos teikimu susiję įrašai arba jei atsakymai į pagal šio straipsnio 2 dalį užduotus klausimus yra neteisingi, neišsamūs ar klaidinantys, pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, naudojasi savo teisėmis pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas ir tikslas, taip pat sankcijos, numatytos 74 ir 76 straipsniuose. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo Komisija apie jį informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorių.

5.   Atlikdami patikrinimus, Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos paskirti auditoriai ir ekspertai, valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar kitos kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo pateiktų paaiškinimus dėl jo organizacinės struktūros, veikimo, IT sistemos, algoritmų, duomenų tvarkymo ir verslo praktikos, ir gali užduoti klausimus jo pagrindiniams darbuotojams.

6.   Atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo privalo leisti atlikti Komisijos sprendimu nurodytą patikrinimą. Sprendime nurodomi patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi būti pradėtas, ir nurodomos 74 ir 76 straipsniuose numatytos sankcijos bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Prieš priimdama tą sprendimą, Komisija konsultuojasi su valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi.

7.   valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareigūnai ir kiti jo įgalioti ar paskirti asmenys skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims vykdyti tyrimą. Šiuo tikslu jie turi 2 dalyje išvardytus įgaliojimus.

8.   Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas asmuo nesutinka, kad būtų atliktas patikrinimas, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, valstybė narė, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, atsižvelgdama į tų pareigūnų ar kitų padedančių asmenų prašymą ir vadovaudamasi savo nacionaline teise, suteikia jiems būtiną pagalbą, įskaitant, kai tinkama pagal nacionalinę teisę, kompetentingos teisėsaugos institucijos taikomas procesines prievartos priemones, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9.   Jeigu teikiant 8 dalyje numatytą pagalbą pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims paprašius, pateikia prašymą išduoti tokį leidimą. Prašymas išduoti tokį leidimą taip pat gali būti teikiamas kaip atsargumo priemonė.

10.   Jei teikiamas 9 dalyje nurodytas prašymas išduoti leidimą, nacionalinė teisminė institucija, į kurią kreipiamasi, patikrina, ar Komisijos sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perdėtos atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Atlikdama tokį patikrinimą, nacionalinė teisminė institucija gali prašyti Komisijos tiesiogiai ar per atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir dėl atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito asmens dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija nekvestionuoja patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.